pė

pė̃ praep. su acc. žr. apie: 1. Pė̃ rankas tik sukas bitės Dglš. 2. Slankauna pė̃ trobas Dglš. Vagiai vis pė namus [sukasi] Grv. 3. Kokis te iš jo darbinykas, tik pė bites čiukinėtie Švnč. Man reikia pė namus Lz. Pė pirkią patupuoju i apsergu Dglš. 4. Pė̃ itą mirusį norėjau paskalbėt Str. Pė važiovę rūpojas Dglš. Kapgi da pė liežiuvį? (stengiasi prisiminti mįslę apie liežuvį) Grv. 5. Pė̃ devintą valandą nuejau gultie Rš. 6. Labai šaudė perūnas – pė keturiskart daužė Grv. 7. po (veiksmo paplitimo vietai nurodyti): Trynėmės pė visą pasaulį Dglš.